- tralalauti
- tralaláuti, -áuja, -ãvo K, NdŽ, KŽ 1. Rtr žr. tralialiuoti 1. 2. intr. N su pertraukomis ir įvairinant balsą kaukti (apie vilkus): Vilkai gaujomis susibėgo ir, kaip pratę yr, tamsoj tralaláudami staugė K.Donel.
Dictionary of the Lithuanian Language.
